„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Tiksli patarlė. Štai ir man taip pat – kuo daugiau „lendu“ į aukšto dažnio prietaisus, tuo labiau suprantu, kad iš tikrųjų nieko nesuprantu.....
Susidūriau su tokia tai problema. Matuojant aukšto dažnio parodymus į gautus duomenis įtakoja net ir mažiausios aplinkos funkcijos. Štai, pavyzdžiui, matuojant stiprintuvo išėjimo įtampą mano turimi aukštadažniai matavimo prietaisai kiekvienas rodė skirtingas reikšmes.
Maniau, kad reikalingas kalibravimas. Prietaisams tai jau ne viena dešimtis metų.... Nugabenau juos pas mūsų kolegą Aleksandrą (LY3BD). Žmogus pažiūrėjo, ir pasakė, kad prietaisai veikia visai neblogai, t.y. gamyklinės paklaidos ribose. Tik, kad aš matuoju galima sakyti neteisingai. Mat jis matavimus atlieka prietaiso galvutę junkdamas ne prie laido galo (ar takelio plokštėje), o per ekranuotą „tūtą“, į kurią ir įstatoma matavimo galvutė. Žinoma, pas jį ta „tūta“ yra tikrai ne rankų darbo. O man iš kur tokią gauti? Svarbu idėja, o tos idėjos įgyvendinimas – tai jau detalės...
Štai ir aš nutariau pasigaminti ką nors panašiau į originalą. Žinoma, kaip originalas tikrai nesigavo. Tačiau mato turimų prietaisų matavimo rodmenys stipriai „priartėjo“ vienas prie kito. Na, kaip sakoma – to man ir reikėjo. Prietaisų parodymų tikslumas tikrai nėra 100%. Bet man to ir nereikia. Matavimo paklaida kai vienas rodo 105 V, o kitas 109 V esant 30 Mhz dažniui – mane visiškai tenkina. Na, ir PL jungtis nėra skirta aukštesniam dažnui. Bet ir aš artimiausiu metu neplanuoju „žaisti“ su GHz dažniu.
Galima pasakyti, kad pasigaminau viską iš „ūkyje besimėtančių“ dalių. Pirmiausiai reikėjo susirasti vamzdelius. Tam labai tiko šluotkočiai nuo dažymo šepečių. Nors ir buvo jau sulūžę, kažkaip jų neišmečiau. Štai ir prikėliau „antram gyvenimui“......
Sekantis tiesiog idealiai tinkantis elementas buvo senas saugiklis. Panaudojau tik jo galvutę. Pragręžus 2,5mm skylutę, jis stangriai užsimovė ant UHF PL259 korpusinio lizdo centrinio kontakto.
Tam, kad lizdas tvirtai stovėtų metaliniame vamzdelyje, iš PVC strypo ištekinau žiedą.
Prie jo ir buvo tvirtinamas ir lizdas ir pats vamzdelis. Tarp metalinio vamzdelio ir lizdo kontakto užtikrinimui buvo panaudotos plonos vario folijos juostelės. Jos „pasislėpė“ po lizdu. Kad galvutė nejudėtu, įvedžiau fiksacinius varžtelius. Kartu jie atlieka ir masės kontakto funkciją.
Štai taip atrodo jau surinktas mazgas:
Kaip minėjau, prietaisai (o kartu ir galvučių diametrai) pas mane buvo skirtingi. Taigi teko praktiškai tuos pačius veiksmus pakartoti darant kitą, bet jau kiek „storesnę tūtą“.
Nemanau, kad labai kas pritaikys mano idėjas. Bet o „ kodėl gi ne?“ Gal kam ir pravers. Todėl ir nutariau pasidalinti savo šiuo nedideliu darbeliu...
Visiems sėkmės.
Rolandas, LY5RJ
(JAUGARO)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą