S90F kolonėlių modernizavimas

   Atėjo laikas aprašyti dar vieną mano darbelį. Nežinau, ar galima tai pavadinti kolonėlių S90F modernizacija. Man pasirodė, kad „taip“, daugelis pasakytų, kad sugadinau kolonėles. Na, kiek žmonių tiek bus ir nuomonių. Kadangi galutiniu rezultatu likau labai patenkintas, o ir kas jas po perdarymo klausėsi labai gyrė garsą, nutariau aprašyti savo „žygius“.

Jau ankstesniuose aprašymuose esu pasakojęs,  kaip ir ką dariau savo senajai tarybinių laikų aparatūrai. Į mano rankas nebuvo tik kolonėlės pakliuvusios.... Dabar atėjo laikas ir joms. Kadangi neturėjau savo arsenale S90 kolonėlių, nusipirkau S90F kolonėles. Pirkau jas, nes kaina buvo nedidelė, o ir daug kas rašė, kad geriau lempiniam stiprintuvui 8 omai nei 4. Gaila, kad tuo metu neradau S90D. Na, yra kas yra.

Pradžioje imame lauk visus vidurius ir stipriname pačią dėžę. Tam buvo papildomai įvestos dvi standumo briaunos galinėje sienelėje, bei įvestas spyris tarp priekinės ir galutinės sienelių.

Taip pat pakeičiau kolonėlių laidų tvirtinimo gnybtus. Originalūs yra tikrai ne kokie. Panaudojau šiuos:

Toliau sekė mano sprendimas, kuris kolonėlių modernizavimo darbus nukėlė net porai mėnesių....  Nutariau visą kolonėlių vidų padengti bitumine mastika. Pirmiausia tai tam. Kad neliktų sujungimo plyšių, o ir kažkur skaičiau, kad garsas geriau vaikšto... Padengimui panaudojau automobilių dugno dengimo mastiką „Bitukas“. Savo klaidą supratau tik tada, kai jau visas vidus buvo riebiai išteptas smala. Pasidengė tai puikiai, bet kvapas..... Jau galvojau, kad kolonėles teks mesti lauk. Su tokia smarve tai jų namuose nestatysi. Na, praktiškai taip ir padariau – buvo dėžės išneštos į garažą. Po mėnesių 2 kvapas išgaravo ir gavosi labai puikus rezultatas. Smala nesudžiūvo „į akmenį“ ir liko pakankamai tąsi. Gavosi tai ko ir reikia. Dabar labai lengva buvo pritvirtinti veikoką prie dėžės vidinio paviršiaus.

Ant veiloko viršaus kabėmis pašaudžiau sintepono audinį.

Kas prekiauja veiloku tiek sinteponu suradau internete.

Fazoinvertorių taip pat apklijavau veiloku. Čia puikiai tiko „Moment“ klijai.

Sekantis etapas – vidutinio garso diapazono dinamikas. Pasiuvau dvi kišenes iš paralono. Viena buvo užmauta ant dinamiko, kita ant pačios dinamiko tvirtinimo stiklinės.

Taip pat buvo pakeisti visi gimti laidai. Naudojau 1,5mm ir 2mm storio laidus.

Liko viską surinkti atgal. Tiesa, kad laidai nesukeltų nereikalingo vibravimo juos taip pat „aprengiau“.

Visi dinamikai buvo montuojami per tarpines. Kitaip tariant, stengiausi, kad bet koks elementas galimai geriau priglustu prie korpuso.

Žemo dažnio kolonėlės hermetizavimui labai tiko lipni langų sandarinimo juosta.

Kolonėlės surinktos. Liko jų derinimas. Tam labai padėjo fazoinvertoriaus derinimo aprašymas. Jį galima surasti adresu http://www.drive2.ru/users/2350/blog/145183/ .

Jo čia neaprašysiu – pasikaitysite. Trumpai – paprasta ir gana efektinga. Šio metodo pagalba pavyko rezonansinius dažnius pastatyti „ten kur reikia“. Kiek reikia užpildyti vidinio kolonėlės tūrio tame straipsnyje taip pat aprašyta.

Liko tik išorinis vaizdas. Pradžioje galvojau viską nušveisti ir naujai lakuoti, bet vėliau nutariau palikti taip kaip yra. Dėl kelių įbrėžimų nutariau nekompleksuoti. O štai su kolonėlių uždangalais padirbėti teko. Pirmiausia, tai kiek atidžiau pažiūrėjus pamačiau, kad rėmelis  supleišėjąs.

Teko audinį nuardyti ir klijuoti rėmelį. „Lemonoje“ radau pirkti naują audio audinį, tai pakeičiau ir jį nauju.

Liko tik galutinis vaizdelis.

Gaila, kad negalima čia pateikti atkuriamo garso. Aš ne muzikantas ir mano klausa tikrai nėra išlavinta. Tačiau tai ką girdžiu, man patinka. O ir kiti giria....

Taigi galiausiai aš turiu tai ko ir norėjau – sukomplektuotą Tarybinių laikų aparatūrą, kurios skambesys ne vienam „buržuiskam aparatui į kaulus duoda“.

Rolandas, LY5RJ

(JAUGARO)

P.S. Tiesa sakant – kiek meluoju. Internete suradau  lempinio pradinio «Прибой» stiprintuvo schema. Jo taip ir nesuspėjo sovietai paleisti į masinę gamybą. Pabandysiu pasidaryti pats. Bet tai jau kita tema.....