KONSTRUKCIJOS: 500W galios stiprintuvas panaudojant 6П45С lempas

Galiausiai mano trumpabanginės įrangos kolekciją papildė dar vienas mano gamintas „žaisliukas“. Tai trumpų bangų stiprintuvas. Gaminau jį, sakyčiau, nepateisinamai ilgai – gerą pusmetį. Na, matyt buvo tokios nuotaikos, o gal taip ir reikėjo. Vykstant gamybos procesui atsirasdavo vis naujų idėjų. O jas įdiegiant vis nutoldavo pilnai užbaigto aparato pristatymo valanda. Galiausiai viskas baigta. Stiprintuvo darbu likau patenkintas. Ypač, kai pilnai užtenka paduoti į įėjimą 1W galios signalą, kad išėjime turėčiau ne mažiau kaip 500W. Čia net susidūriau su nedidele problemėle – mano transyveris minimaliai išduoda 10W. Taigi, teko papildomai sumontuoti ateniuatorių. Stiprintuvas sutalpintas į seną stalinio kompiuterio dėžę ir sveria vos 10 kilogramų.

Dabar apie patį stiprintuvą. Kaip jau minėjau, įėjimo galia 1W esant 50 omų įėjimo apkrovai. Dirba visame trumpabanginiame ruože, t.y. nuo 10m iki 160m. Už pagrindą konstrukcijai paėmiau „Radijo“ žurnale (2011metų, Nr.1, 59-62psl.) pateiktą schemą. Visas schemos veikimas yra ten gana detaliai aprašytas. Todėl ją perrašinėti čia prasmės nematau. Patys pasiskaitysite.

Aprašysiu tik mano įvestus pakeitimus:

- Vietoje siūlomų dviejų 6P45S lempų panaudojau keturias. Tam, kad jos dirbtu sinchroniškai, labai svarbu kiek įmanoma tiksliau parinkti vienodų charakteristikų lempas ir tranzistorius. Kaip tai atlikti – aprašyta ausčiau minėtame žurnale.

- Tam, kad matyčiau kiekvienos lempos darbą, į kiekvienos lempos katodo grandinę įvedžiau ampermetrą. Pas mane jie net be gradacijų. Užtenka tik vizualiai matyti „pakazometro“ rodyklės atsilenkimo kampą. Jau vien tos informacijos pakanka, kad nustatytum, kaip elgiasi viena ar kita lempa. Pavyzdžiui, derinimo metu buvo pramuštas tranzistorius. Tai iš karto tapo aišku, nes vienas ampermetras jau rodė ne tai, kaip kiti. Paprasta ir akivaizdu.... Kokias naudojau tam galvutes net ir pats nepasakysiu – nusipirkau per eBay sistemą iš Anglijos. Kaip paskaičiuoti reikiamą šunto varžą atitinkamai ampermetro galvutei, puikiai išdėstė mūsų kolega Vytas (LY3BG). Pasiskaitykite patys. Štai nuoroda: http://radon.doolru.org.ua/index.php?option=com_content&view=article&id=345&catid=42&Itemid=64 . Remiantis šia metodika buvo paskaičiuotos reikiamos šunto varžos anodinei srovei, bei išėjimo galios indikatoriui.

- Papildomai įvedžiau rėlę K2. Daugumas sakys, kad ji nereikalinga. Nesiginčysiu, bet man jos darbas labai patinka. Kai išjungiamas stiprintuvas, šios relės dėka akimirksniu iškraunami aukštos įtampos kondensatoriai. Kitaip tariant, išjungus maitinimą jau po kelių sekundžių gali drąsiai lįsti į aparato „vidurius“. Priešingu atveju reikia luktelti taip minutes penkias. Apie likutinės įtampos nuėmimą galite pasiskaityti čia: http://dl2kq.de/pa/1-3.htm . Ten nurodyta kiek kita schema, bet pagrindinė idėja pritaikyta ta pati.....

- Suderinti PI kontūrą labai padėjo šis aprašymas: http://www.radioamator.ru/publ/kv_svjaz/nachinajushhim/kholodnaja_nastrojka_p_kontura_peredatchika/32-1-0-418 . Tik vietoje nurodyto generatoriaus ir voltmetro aš jungiau anteninį analizatorių MFJ-259. Derinama pagal minimalų SWR atitinkamam dažniui. Sakyčiau, paprasta ir labai efektyvu.

- Kadangi stiprintuvas yra „supakuotas“ į labai nedidelį dėžės tūrį (panaudojau stalinio kompiuterio dėžę), buvo panaudoti 3 kompiuteriniai 12 V ventiliatoriai. Du jau buvo, o trečią įdėjau papildomai. Papildomas ventiliatorius orą įpučia, o likusieji – ištraukia. Ventiliatorių valdymui nusipirkau iš kiniečių „kulerių“ valdymo plokštę. Štai šią: http://www.aliexpress.com/snapshot/6160901189.html?orderId=63077536993840 . Oro srauto intensyvumas kinta pagal lempų įkaitimo lygį. Paprasta ir efektyvu – kol lempos šaltos, oras nejuda, o kai jos karštos - vėsinamos.

- Visi pakeitimai jau yra nubraižyti mano pateiktoje schemoje. Pasižiūrėkit.