KONSTRUKCIJOS: Stiprintuvo ВЕГА 50У-122С antras gyvenimas

Ne pas vieną namuose guli jau nebenaudojama Sovietinių laikų audio technika. O man ji visai patinka. Tai buvo mano jaunystės svajonių aparatūra. Tada pinigų užsenietiškai įpirkti nebuvo, o ir tos pačios Sovietinės buvo gana negausus pasirinkimas. O kokia jos kaina buvo.... Vos ne visą mėnesio atlyginimą reikėdavo palikti už panašų aparatą. Laikai keitėsi, rinką užplūdo aukštesnės (ir nelabai aukštesnės) kokybės užsenietiniai gaminiai. Niekas nebesigerėjo praėjusio laikotarpio kūriniais. Štai ir keliavo jie į šiukšlyną. Na, geriausiu atveju į garaže ar palėpėje esančias lentynas. Štai ir pas mane gulėjo toks stiprintuvas. Bet ar jis jau toks niekam tikęs? Nutariau prikelti jį antam gyvenimui. Darbo buvo nemažai. Ir tikrai toks pasirįžimas finansiškai neapsimoka. Bet gautą pasitenkinimą gi pinigais neįvertinsi... Po rekonstrukcijos šis senukas ne vieną „buržuiską“ stiprintuvą ant menčių paguldytų. Žinoma, rekonstruojant buvo laikomasi sąlygos – nenaudoti dabartinių sprendinių. Šiandien panašių parametrų stiprintuvas savo gabaritais „ant delno telpa“. Taigi, aprašysiu kaip nebenaudojamas stiprintuvas atgimė antrąjam gyvenimui.

Pradžioje – stiprintuvo schema:

Aprašysiu tokia tvarką, kuria aš vykdžiau darbus. Jei kas ryšis panašiam žingsniui, daryti viską nėra butinybės. Tačiau, patikėkit, kiekvienas žingsnelis tiesiog džiugino ausį išgaunamu malonesniu skambesiu.

Pirmas etapas.

Pakeisti visus plokštėse randamus mažus keramikinius kondensatorius. Jie atrodo taip:

Iš visų surastų plokštėse tokių kondensatorių tik vienas dirbo „savo parametruose“. Vienas net buvo užsitrumpinęs. Vien tik po jų pakeitimo stiprintuvas pradėjo dirbti. Na, jei tai buvo galima pavadinti darbu.

Antras etapas.

Keičiame sovietinius elektrolitinius kondensatorius į dabartinius. Žinoma, geriau pritaikytus AUDIO sistemai. Jie kainuoja brangiau, bet jei jau rįžties intervencijai, tai keli eurai reikšmės neturi.

Trečias etapas.

Sutepame visus potenciometrus bei perjungiklius. Aš tam naudoju specialų purškiamą tepalą kontaktams. Pirkau jį „Lemonoje“ (KONTAKT61/200). Tikrai dėmesio vertas daiktas.

Ketvirtas etapas.

Kiek perdariau maitinimo bloką. Dabar išėjimo įtamos pradėjo dirbti nepriklausomai viena nuo kitos. Tam buvo pakeisti kondensatoriai C42 ir C43 į didesnės talpos bei voltažo. Naudojau 10000X50V. Kondensatoriai C42, C43, C1 ir C2 papildomai buvo šuntuoti 0,1 mF plėveliniais kondensatoriais.

Po šio etapo stiprintuvas, galima sakyti, pradėjo groti.

Penktas etapas.

Modernizuojame tembro bloką. Galiu pasakyti, kad man tai buvo pats sudėtingiausias etapas. Tembro bloko plokštė surinkta iš SMD detalių ir jos užlietos laku. Dirbti reikia labai neskubant ir su ypatingu kruopštumu. Atlikti pakeitimai:

Po šio etapo jaučiamai pasikeitė žemų dažnių skambesys.

Šeštas etapas.

Štai šis etapas reikalauja gana memažos intervencijos. Tačiau tikrai daryti verta. Tai, kaip vyšnytė ant pyrago. Po šios intervencijos stiprintuvas suskambo visu gražumu ir dabar gali konkuruoti ne su vienu net šių dienų egzemplioriu.

Taigi ką darome. Išlituojame nereikalingus elementus bei nurodytus pakeičiame sužymėtais nominalais. Pradžioje varžą R2 įlitavau paderinamą. Jos pagalba bus nustatoma nulinė įtampa išėjime. Vėliau galima ją pakeisti į stacionarią. Orientacinė reikšmė apie 1,3 kilo omai. 10 mkF kondensatorius – elektolitinis nepolinis.

Detalių išdėstumas plokštėje:

Tam, kad užtektų trumpalaikio impulso energijos žemo dažnio dinamikui lengviau išjudinti, papildomai buvo įlituoti kondensatoriai C1-C8. Bendras laidas sujungtas prie maitinimo bloko bendrojo taško. Laido storis ne mažiau kaip 2mm².

Įtampos stiprintuvo pakeitimai sumontuoti ant atskiros plokštės vietoj išlituotų detalių erdviniu būdu. Todėl rodyti montavimo įvykdymą nematau prasmės. Kiekvienas sugalvosite vis kitaip. Ten tik kelios detalės. Manu, tai nebus sudėtinga.

Štai, kaip pas mane viskas gavosi.

Septintas etapas.

Tai, ko gero pats paprasčiausias etapas. Tiesiog pernešame tranzistorius ten, kur jiems ir priklauso būti - ant aušintuvo. Atsukame galinio stiprintuvo pritvirtinimo varžtą, nušlifuojame nelygumus ir ant patuoštos vietos pritvirtiname tranzistorių. Papildomai priveržame jį veržle.