Ne pas vieną namuose guli jau
nebenaudojama Sovietinių laikų audio technika. O man ji visai patinka. Tai buvo
mano jaunystės svajonių aparatūra. Tada pinigų užsenietiškai įpirkti nebuvo, o
ir tos pačios Sovietinės buvo gana negausus pasirinkimas. O kokia jos kaina
buvo.... Vos ne visą mėnesio atlyginimą reikėdavo palikti už panašų aparatą.
Laikai keitėsi, rinką užplūdo aukštesnės (ir nelabai aukštesnės) kokybės
užsenietiniai gaminiai. Niekas nebesigerėjo praėjusio laikotarpio kūriniais.
Štai ir keliavo jie į šiukšlyną. Na, geriausiu atveju į garaže ar palėpėje
esančias lentynas. Štai ir pas mane gulėjo toks stiprintuvas. Bet ar jis jau
toks niekam tikęs? Nutariau prikelti jį antam gyvenimui. Darbo buvo nemažai. Ir
tikrai toks pasirįžimas finansiškai neapsimoka. Bet gautą pasitenkinimą gi
pinigais neįvertinsi... Po rekonstrukcijos šis senukas ne vieną „buržuiską“
stiprintuvą ant menčių paguldytų. Žinoma, rekonstruojant buvo laikomasi sąlygos
– nenaudoti dabartinių sprendinių. Šiandien panašių parametrų stiprintuvas savo
gabaritais „ant delno telpa“. Taigi,
aprašysiu kaip nebenaudojamas stiprintuvas atgimė antrąjam gyvenimui.
