Kas užsiima
konstrukcijų su lempomis gamyba susiduria su klausimu, kaip lempas paruošti
darbui, bei kaip parinkti bendram darbui kelias jų su panašiomis charakteristikomis.
Pristatau savo
nedidelį darbelį, kuris man labai pagelbėjo lempų GI-7B treniravimui, bei
parinkimui. Kas liečia porų parinkimą, tai tik apytislis metodas. Tačiau ir jis
gana tiksliai parodo kurios lempos tarpusavyje dera, o kurios ne. Taip pat
galime numatyti kurios lempos dar dirbs visai puikiai, o kurių gyvastis jau
eina į pabaigą. Šį savo darbelį pavadinčiau „išeiginės dienos konstrukcija“,
nes pagamininui tikrai laiko daug neprireikė.
Pirmiausias klausimas
buvo pasiruošti lizdą lempų tvirtinimui. Reikėjo pasigaminti tokį, kad lempų
kaitaliojimas būtu nesudėtingas. Sėdau prie baižymo ir netrukus jau turėjau
tvirtinimo elementų brėžinius.
Pastebėjau, kad nesunkiai galima pagaminti lizdą ir dviem
lempoms. Tai atsirado ir dar vienas beėžinys, skirtas dviejų lempų tvirtinimui.
Brėžinius galite rasti PDF formate ČIA, dviem lempom ČIA . Bei DWG formate ČIA.
Tvirtinimo rėmelius geriausiai gaminti iš varinės ar
žalvarinės skardos. Tačiau tokios namuose nesuradau. Bet radau taip vadinamos „korpusinės“
skardos. Jei tiksliau, tai buvo panaudota skarda nuo silpnų srovių skirstymo
skydo. Jie buvo naudojami kiekvienoje daugiabučio laiptinėje TV signalui
paskirstyti po butus. Storis jos 1 mm. Liko tik viską išpjaustyti. Tam užteko grąžto bei žirklių skardai.... Gavosi taip:
Tinklelio fiksavimo dalis.
Katodo fiksavimo dalis.
Čia jau surinktas elementas:
Kadangi konstrukcija skirta naudojimui tik retkarčiais,
korpusą sukaliau iš namuose rastų lentučių nuopjovų.
Liko korpusą tik nudažyti.
Kaitinimo kontaktui
pajungti panaudojau išardyto perjungėjo nuo skalbimo mašinos kontaktinę juostelę. Tvirtąją dalį susukau pagal lempos
kontakto diametrą, o žalvarinė kontakto juosta puikiai atkeka prispaudžamojo
kotakto vaidmenį.
Nuotraukos viršuje, tai tas iš ko gaminau. Apačioje, kas
gavosi. Korpuse įtvirtintas kontaktas:
Galutinai surinktas testavimo lizdo variantas.
Vaizdas iš viršaus:
Na, ir iš apačios:
Pirmo testinio
bandybo metu pastebėjau, kad lempa po ilgesnio darbo, gerokai įkaista. Jos
aušinimui „sukaliau“ dar vieną rėmelį, į kurį įmontavau ventiliatorių nuo seno
kompiuterinio maitinimo bloko.
Gavosi visai patogi
konstrukcija. Jei nori aušinti, tai tiesiog statai lempą su testavimo lizdu ant
viršaus ir tiek...
Dabar apie pačią lempos treniravimo metodiką. Plačiąjame
internete radau dvi labiausiai paplitusias metodikas. Viena jų – paduoti tarp
katodo ir anodo dešimčių kilovoltų įtampą ir taip palikti kuriam laikui.
Kadangi aš nedariau pagal šį metodą, tai apie jį ir neaprašinėsiu. Kitas
metodas, tai įkaitinti lempą, bei paduoti nedidelę įtampą tarp katodo ir anodo.
Čtai čia PA0FRI
aprašyta metodika.
Papildomai galima tarp anodo ir tinklelio pajungti
ampermetrą. Turėsime dar vieną matavimo atskaitos tašką.
Dabar kiek apie lempų poros parinkimą.
Štai, skykime, lempa Nr.1.
Lempoms atidirbus 1val, 0,5 A srovė pasiekiama esant 26,1 V
įtampai.
O lempai Nr.2
Jei suvienodinsime įtampas iki 26 V, tai lemoje Nr.2 srovė
bus tik 0,37A.
Čia jau be
didesnių diskusijų galima spręsti, kuri lempa stiprins daugiau, kuriai gyvenimo
dienos jau keliauja į pabaigą.... Panašiu būdu galima parinkti ir lempų poras.
Tiesa,
paaiškinimas: „eifelio“ bokštas susideda iš maitinimo bloko lempos kaitinimui,
aukščiau apipūtimo ventiliatorius, dar aukščiau – testavimo korposas, ir....
pati testuojama lempa. Šone – kitas maitinimo blokas skirtas anodinei įtampai.
Štai ir tiek. Tikiuosi informacija jums buvo naudinga. O ir
brėžinai lempų lizdams pateikti.
Rolandas, LY5RJ
JAUGARO
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą